Vėsinimo sistemos įrengimas

• Energiškai efektyviems pastatams vėsinti sunaudojama net daugiau energijos nei juos šildant, ir ši problema tampa vis aktualesnė naujos statybos namuose.
• A++ energinio naudingumo klasės namo vėsinimas šiltuoju metų laiku gali kainuoti daugiau nei šildymas, tad viską verta apgalvoti iš anksto.
• Įsirenginėjant vėsinimo sistemą reiktų suprasti, iš kur atsiranda perteklinė šiluma namų viduje. Pagrindinė priežastis naujos statybos ir gerai apšiltintuose namuose yra langai.
• Langų perduodamos šilumos kiekis pietinėje pusėje yra 300 W/m², o kitose pusėse – 150 W/m².

Vasarą lauko ir vidaus patalpų temperatūra neturėtų skirtis daugiau nei 6 laipsniais. 

Išankstinis planavimas ir galimi pasirinkimai projektuojant namus

1. Ant lango sumontuota tamsinanti plevelė. Priklausomai nuo tamsumo ir modelio gali sumažinti patenkačią saulės energiją nuo 10 iki 60 proc.
2. Viduje sumontuotos žaliuzės arba užuolaidos. Saulės šilumos patekimą į namus sumažina 10 proc. Langas veikia kaip radiatorius ir į vidų vis tiek perduoda nemažai saulės šilumos.
3. Lauke sumontuotos žaliuzės arba roletai. Saulės šilumos patekimą  sumažina nuo 70 iki 80 proc.
4. Lauke suprojektuoti stogeliai, lamelės, erkeriai ir balkonai.
5. Vėsinimas lubomis su išvedžiotais vandens vamzdeliais specialiame gipse arba liejamoje perdangoje. Vėsinimo galia 40–60 W/m².
6. Vėsinimas esamu grindų šildymu. Vėsinimo galia 40–50 W/m². Kad tinkamai veiktų privaloma montuoti valdymo sistemą ant grindinio šildymo kolektoriaus ir sumontuoti drėgmės ir temperatūros daviklius. Vėsinimas grindimis galimas su oras-vanduo ir geoterminiu katilu.
7. Vėsinimas kondicionieriumi. Vėsinimo galia 1–10kW. Dažniausiai montuojamas dėl nedidelės kainos.

Komfortui svarbus ir oro greitis – jis neturėtų viršyti 0,15 m per sekundę, tačiau kondicionieriaus išpučiamo vėjo srautas daug greitesnis.

Patariame apsvarstyti kiekvieną pateiktą variantą ir pasirinkti tinkamai, kad būtų sumažinta judančių gendančių komponentų, pasiektas norimas namų komfortas ir sumažintos išlaidos.

Kondicionieriaus įrengimo procesas

Planavimas ir poreikių apsibrėžimas

Prieš pradedant įrengimo procesą, svarbu atlikti išsamų poreikių įvertinimą ir projekto planavimą.

• Projektavimas. Būtina iš anksto numatyti kondicionieriaus trasos vietas ir kondensato nubėgimo vietas su sifonais, siekiant išvengti nepageidaujamų kvapų ir nereikalingo fasado gręžimo, kuris gali sukurti šalčio tiltus.
• Poreikių įvertinimas. Remiantis langų, patalpų kvadratūra ir išdėstymu, apskaičiuojama reikalinga kondicionieriaus galia.
• Sistemos tipas. Svarbu apsispręsti tarp centrinės oro kondicionavimo sistemos ir atskirų kambarių įrenginių (split tipo kondicionierių).

Kondicionieriaus komponentai 

• Išorinis blokas, montuojamas lauke, vykdantis šilumos pašalinimą.
• Vidinis blokas, montuojamas kambario viduje, skirtas oro paskirstymui.
• Vamzdynas ir kabeliai, jungiantys išorinį ir vidinį blokus, perduodantys šilumnešį ir elektros energiją.

Montavimo vietos parinkimas

• Išorinis blokas. Turėtų būti atsižvelgiama į galimą triukšmą.
• Vidinis blokas. Montuojamas taip, kad oras galėtų laisvai cirkuliuoti norimoje patalpoje.

Montavimo procedūra

1. Skylės gręžimas. Tarp išorinio ir vidinio blokų, vamzdynui ir kabeliams pravesti.
2. Vamzdyno ir kabelių pravedimas. Optimaliausias trasos ilgis yra 15–20 metrų.
3. Vidinio bloko tvirtinimas. Pasirinktoje kambario vietoje ant sienos.
4. Išorinis blokas. Montuojamas ant žemės ar tvirtinamas prie sienos namo išorėje.

Sistemos patikrinimas

Prieš paleidžiant sistemą, atliekamas išsamus jos patikrinimas.

Išvados

Įrengiant kondicionierių namuose, labai svarbu tinkamai suprojektuoti, sumontuoti ir naudoti kokybiškas medžiagas renkantis patikimus gamintojus, taip užtikrinant optimalų veikimą ir ilgaamžiškumą.